kankinti

kankinti
kamuoti sukelti skausmą ar nemalonų jausmą
alinti Pamotė alino našlaičius sunkiais darbais. Sž2011)
baigti (šnek. Kalbos apie pinigus mane jau baigia. Sž2011)
baniutyti (tarm.)
galabyti (šnek.)
galuoti (šnek.)
graužti (prk. Bet jis nė nežvilgteli, ir ją ima graužti sąžinė dėl paliktų berniukų o kas, jeigu didysis išbėgo pas vaikus ir mažasis gal užsirėkęs... Kva)
kaivinti (tarm.)
kaišti (tarm.)
kankinti Jodinėti, tai taip, gyvulių kankinti tikrai nereikia, bet su piemenimis susidraugauti Petrui būtų nebloga. Ul)
kačiulti (tarm.)
maitoti (tarm.)
nainioti (tarm.)
niokoti Neleisk niokoti paukštelių! Sž2011)
novyti (tarm.)
slėgti (prk. Ėmė slėgti vienišumo jausmas, ypač namuose, kur kiekvienas daiktas priminė Ievą. R)
smaugti (prk., šnek. Darbas, kuriam jis nebuvo linkęs, sparčiu tempu ėmė jį smaugti ir demoralizuoti. )
stekenti (tarm.)
varginti Jis bailiai dairėsi į šalis, bijodamas sutikti ką nors, su kuom neišvengiamai būtų turėjęs kalbėti ir varginti save. Mar)
veikti (prk.)
žudyti (tarm. Tik mano Dievas, kurį aš tikiu, nėra reikalingas jokių priesaikų ir neuždeda jokių pančių, dėl kurių reikėtų beprasmiškai kankintis ir žudyti savo gyvenimą. )

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • kankinti — 1 kankìnti ( yti), ìna, ìno tr. K, Š, kankinti, ina, ino J; SD145, R, M 1. baudžiant, kvočiant kelti didelių kančių: Kankinamas esmi DP269. Kankinu ką, plaku SD86. Kankina mane ažu ką, kenčiu ažu nuodėmę SD86. 2. kamuoti, varginti: Kam tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kankinti — kanki̇̀nti vksm. Jie kalėjimuose bùvo kanki̇̀nami …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kankinti — 2 kankinti, ina, ino tr. Slnt daryti, kad pakaktų, kakinti, tenkinti: Aš kankinau jįjį, kol prikankinau, t. y. prišėriau J. Aš kankinu, t. y. duodu, ko jis noria J. | refl.: Daug norėdamas, maža kankinkys VP11 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ėsti — ėsti, ėda (ėsti, ėsta, ėma Lz, ėdma), ėdė (ėdo) 1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, ppr. kramtant): Žmonės valgo, galvijai ėda, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neėda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • behagen — Vsw std. stil. (13. Jh.), mhd. behagen, as. bihagon Stammwort. Aus g. * hag ō Vsw. gefallen, passen , auch in anord. hagar es trifft sich, ziemt sich , ae. gehagian sich bequemen, bereit sein , afr. hagia behagen . Alle einzelsprachlichen Formen… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • banityti — banìtyti, ija, ijo, banỹtyti KlvrŽ 1. žr. baniutyti: Banìtyti yra vaksyti, uiti, kankinti J. Tave reik banỹtyti Tl. 2. tr. barti, plūsti: Muša, banitija Tat. Jis ir banìtijamas nerausta Švn. Keikia mane ir putoja ir banityt nenustoja O.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baniutyti — baniùtyti, ija, ijo tr. skausti, varginti, kankinti: Paleisk, kam tą gyvulėlį baniùtiji? Grš. Nustok nors sykį mane baniùtijęs Pžrl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėdinti — bė̃dinti ( yti [K]), ina, ino tr. [K]; N stumti į bėdą, varginti, kankinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakūčioti — ×dakū̃čioti, ioja, iojo (sl.), dakùčioti, dakučioti, ioja, iojo [K] 1. intr. įgristi, įkyrėti: Ale tu, vaikeli, man ir dakū̃čiojai iki gyvam kaului Mrs. Kad kãčiula, dakùčioja man J. Su pagieža ... dakūčioja SE61. 2. tr. varginti, kankinti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dibenti — 2 ×dibenti, ẽna, ẽno tr. kankinti: Ėmė dibenti, ir turėjo parodyti, kame karvės, kiaulės Šauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”